[P4I - gykų urvas]

                     i.
                     .7.
                    .. :v
                   c:  .x
                    i.::
                      :
                     ..i..
                    #MMMMM
                    0M  AM
                    8M  zM
                    4M  AM
                    2M  2MX#MM@1.
                    OM  tMMMMMMMMMMMM;
               .X#MMMM  :MMMMMMMMMMMMMv
           cEMMMMMMMMMU7@MMMMMMMMMMMMMM@
      .n@MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM
     MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM.
     MM                               ;M.
     $M                               EM
     WMO$@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@OMM
     #M                               cM
     QM                               tM
     MM                               CMO
  .MMMM                               oMMMt
 1MO 6MMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMM iMM
.M1  8M                               vM  'Mt
1M   @M ............................. WM   M6
 MM  .A8OQWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWOAz2  #M
  MM                                     MM.
   @MMY                               vMME
     UMMMbi                      i8MMMMt
        C@MMMMMbt;;i.......i;XQMMMMMMt
             ;ZMMMMMMMMMMMMMMMM@A;.

Lygiai prieš 2 metus startavo P4I forumas. Neužilgo atsirado ir blogas. Projektas, prasidėjęs kaip avantiūra, vis dar gyvas ir nesiruošia niekur dingti. Tikimės, kad minėsim ir 3-ią, ir 4-ą ir tolesnius sukakojimus :)

Ta pačia proga norim pasveikinti ir Keturkampį apskritimą ;) Jei ne Nepo, gal būtumėm ir pramiegoję savo šventę :D

P4I chebra

Sveikiname visus kolegas ir prijaučiančius!

P4I komanda taip pat sudalyvavo programuotojų dienos konkurse. Pradėjome vakar apie 15 valandą su Tomu, vėliau prisijungė ir Armandas. Keikėmės daug, kelis kartus pasijutome lameriais, bet iš tikro jau senai taip smagiai programavom. Gėdos nepasidarėm (žr. criminal – Tomas buvo koordinatorius) – išsprendėm beveik visas užduotis, tik Captchai pritrūko laiko. Tiesa, per paprasčiausią išsiblaškymą praradome nemažai taškų Planetų užduotyje, nors sprendimas buvo surastas akimirksniu.

Apibendrinus – konkursą užskaitome ir laukiame kitų metų.

Užduotys čia.

Prieš savaitę, kitą, užklydau į DeskopBSD svetainę ir pamačiau, kad jau išėjo 1.6 versija. Nutariau ją išbandyti, nes prieš tai bandyta beta man neveikė. Taigi parsisiunčiau disko atvaizdą, išsikepiau, suinstaliavau į skirsnį, kur prieš tai buvo windows. Po reboot’o – vėl ta pati problema – neranda monitoriaus. Aš, žinoma, tai numačiau ir nusikopijavau xorg.conf failą, kurį naudojo live cd. Nepadėjo. Tuomet nusprendžiau spjauti ant DesktopBSD ir įsirašyti FreeBSD. Tomas dar labai aktyviai siūlė Arch’us, bet norėjau pažinti unix’ą.

Pirma diena

Taigi, iš freebsd.org parsisiunčiau disc1 atvaizdą, kuris įdiegia tik pagrindinę sistemą, o visą kitą reikia siųstis per ftp, arba diegti iš kitų diskų. Įrašiau sistemą, ir tada, žinoma, reikėjo prisijungti prie interneto. Bėda ta, jog pas mane tėra wireless ryšys ir reikėjo jį priversti veikti. Su sąlyga, kad tuomet turėjau du kompus, tai padaryti buvo šiek tiek lengviau. Skaitydamas manualą ir mailing list’us, įsimečiau iwi draiverį, nurodžiau tinklo pavadinimą bei slaptažodį ir vualia. Internetas neveikia :D Skrolinu manualą ir matau: dhclient iwi0. Vedam. Tada ping -c 2 google.com – veikia. Na džiaugsmas begalinis, nes tai reiškia, kad galėsiu laisvai tęsti, net turėdamas vieną kompiuterį. Kas toliau? Na pirmiausiai tai nusprendžiau susimesti grafinę aplinką. Kadangi mano pagrindinė os – Kubuntu ir prie KDE jau atsisėdėjau, tai “fryškei” nutariau mesti gnomą. Pirmą kartą po ~2 valandų siuntimo ir kompiliavimo gavau klaidą. Nenusiminiau ir nutariau pabandyti kitaip. Šį kartą pasirūpinau visais reikalingais paketais ir gnomas instaliavosi tvarkingai:

Tada reikėjo jį kažkaip paleisti, startx neveikė taip, kaip norėjau, tad Tomas pasufleravo gdm. Valio. Pirma mintis: “O dabar?”. Jau pradėjau prarasti enztuziazmą, tad palikau darbų kitai dienai:

• automatizuoti gnome aplinkos paleidimą sistemai užsikrovus
• automatizuoti wireless’o konfigūravimą ir prisijungimą arba įdiegti kokį menedžerį
• patalpinti savo userį į wheel grupę, kad galėčiau kartas nuo karto dirbti kaip root’as
• priversti veikti usb pelę

Antra diena

Entuziazmas vėl sukilo. Supratau, kad tas pats, žinių ir iššūkių ištroškęs gykas, tūnantis manyje, kadaise privertė įsirašyti Ubuntu, dėl kurios mečiau windows.

Pirmas dalykas, kurį padariau – pasirašiau bash skriptuką, prijungiantį prie nurodyto bevielio tinklo. Po to paredagavau /etc/group failą, kad mano useris galėtų naudoti su komandą. Ir galiausiai sugalvojau įsimesti Amarok. Bereikalo. Dėl vienos programos man kompiliavo visą KDE aplinką, kas truko apie 6 valandas. Per tą laiką šiek tiek patiuningavau gnomą:

ir kritau į lovą. Prabudęs apie pusę dviejų radau KDE sukompiliuotą. Dabar galvoju kde pašalinti (čia logikos neieškokit :D), ir kadangi turiu gnome, rinktis atitinkamas programas.

Mano nuomonė apie FreeBSD sutampa su Maksimo – ji ne desktopui, na gal admino desktopui, bet ne paprasto userio. Reikia daug laiko praleisti skaitant manualus, konfigūruojant, kompiliuojant. Man tai visai patinka, vis sužinau kažką naujo. Nors kol kas prie FreeBSD tikrai nepereisiu, bet kompe jį pasiliksiu ir po truputuką tobulinsiu :)

Turbūt ne vienas iš jūsų be savo pirminių pareigų užsiima kokiu nors laisvalaikio projektu. Tai padeda atsiriboti nuo darbo, įgyvendinti norus ir tiesiog gyventi įdomiau. Ir visai nesvarbu, kas tai – programa, lėktuvo modeliukas, namas iš degtukų ar dar kas. Šie patarimai padės visais atvejais.

Keep it simple, stupid
Asmeniniai projektai turi būti smagūs. O kosminio laivo kūrimas labai greitai gali nustoti būti smagus. Be abejonės, pabaigus kelis metus kuriamą grandiozinį projektą jausmas bus nepakartojamas, bet retam žmogui pakaks kantrybės tiems keliems metams. Jei nesate vienas iš jų, geriau nepradėkite. Entuziazmas – galingas, bet dažniausiai greitai pasibaigiantis kuras.

Nepersidirbk
Vėlgi – laisvalaikio projektai turi teikti malonumą, o ne varginti. Niekada neaukok miego, sporto, filmų, koncertų ar draugų dėl to, kad galėtum dar kelias valandas pasėdėti prie jo. Pagrindinis darbas dažniausiai atima pakankamai iš gyvenimo – nereikia dar bloginti situacijos.

Priežiūra
Stenkis, kad pabaigtas projektas reikalautų kuo mažiau priežiūros. Gyvenimas keičiasi – laisvo laiko gali smarkiai sumažėti, o ir šiaip vargu ar norėsi visą gyvenimą terliotis su tuo pačiu dalyku – juk yra ir kitų idėjų, kurios laukia įgivendinimo. Jei vis tik be priežiūros neapsieisi, tai pasistenk vartotojams suteikti kuo daugiau galimybių dalyvauti projekte patiems (tarkim, kad tai internetinė sistema), o jei projektas neša pakankamai pinigų, tai vertėtų pagalvot apie darbuotojų samdymą.
Žinoma, jei manai, kad ši idėja ateityje gali tapti pagrindiniu tavo užsiėmimu, šią taisyklę galima ignoruoti.

Uždarbis
Neverta iš asmeninio projekto daryti komercinio arkliuko, bet jei yra galimybė priversti projektą išlaikyti patį save ar net šiek tiek uždirbti tau, tai kodėl gi ne? Apie tai ypač verta pagalvoti, jei projektas ateityje augs ir reikalaus daugiau priežiūros, resursų.

Kokiais principais vadovaujatės jūs?

Sėkmės įgivendinant savo svajones ;)

Nutariau apžvelgti keletą straipsnių tipų, kurie, mano nuomone, yra nelabai tinkami blogams. Kaikurie iš jų paprasčiausiai nėra naudingi, kaikurie gali gadinti blogo įvaizdį. Patys rinkitės, kas jums tinka – tai tėra pastabos, o ne nurodymai.

Religija
Jei tavo blogo tema nėra religija, prieš rašydamas apie ją gerai pagalvok, ar verta tai daryti. Tai yra labai karšta tema, kuri labai lengvai gali sukiršinti skaitytojus ir net suteršti blogo vardą. Turėk omeny, kad daugybė žmonių į religiją žiūri labai jautriai ir bet koks “išpuolis”, net ir pats mandagiausias, gali sukelti jiems priešiškumą. Diskusijose apie tai kompromisai nėra pasiekiami jau tūkstančius metų ir vargu ar kada bus pasiekti. Na o jei vis tik nusprendei paleisti į internetą straipsnį apie religiją, tai geriau iš anksto uždrausk jį komentuoti savo bloge ar tiesiog akylai stebėk komentarus.

Seksualinė orientacija
Galioja tas pats, kaip ir kalbant apie religiją. Tiesą sakant, ši tema, bent jau Lietuvoj, dar pavojingesnė, nei religija. Manau, kad asmeninės nuomonės šiuo klausimu apskritai neverta viešinti. O jei nori tiesiog parašyt straipsnį apie tai, tai pasistenk, kad jame būtų tik faktai ir jokios nuomonės.

Pykčio protrūkiai
Pykčio protrūkiai bloge atrodo vaikiškai. Jei blogas skirtas platesnei auditorijai, nei tavo draugai ar giminės, tai jų išvis neturėtų būti. Tai ne tik neprofesionalu, bet ir ateityje gali pridaryti bėdų (tai gali pamatyti kas nors, kam to nereikėtų matyti).

“Rašau, nes neturiu ką parašyti”
Tai tiesiog kvaila. Rašykite, kai turite ką rašyti. Gerbkite savo ir savo skaitytojų laiką.

Firefox pluginai
Įdomiausia, kad tokio tipo įrašai populiariausi tarp į kompiuterines technologijas orientuotų blogų. Tai gan keista, nes jų skaitytojai paprastai jau būna susiradę tai, ko jiems reikia, nes Firefox pluginai tikrai nėra deficitas, informacijos apie juos tikrai pakanka. Tai kam be reikalo indeksuoti juos savo bloge? Ir, beje, ne visas pasaulis naudoja FF.

“Kam reikia, tas supras”
Žinutėms siųsti konkretiems asmenims turim pakankamai įrankių – el. paštas, soc. tinklai, IM programos, telefonai, paprastas paštas galų gale. Jei blogas yra asmeninis ir skirtas tik tave pažįstantiems žmonės, tai yra atleistina ir visai smagu, bet jei rašai platesnei auditorijai, to reikėtų vengti.

Kokios temos bloguose nepatinka jums?